Vejų, Krūmų, medžių tręšimas

Žolė – azotinis augalas. Taigi jei pastebėjote, kad pievelėje pradėjo bujoti ankštinių šeimos atstovai, galintys gauti azoto iš oro, tai yra ženklas, kad dirvą verkiant reikia tręšti. Tręšti reikia pavasarį ir rudenį, nes vasarą patręštumėte ne tik žolę, bet ir piktžoles.

Pavasarį ir rudenį patręškite veją organinėmis trąšomis. Profesionaliai tikrinkite dirvos rūgštingumą. Jeigu jis žemesnis negu 6.0, dirvai reikės kalkių, jei didesnis negu 7.0 – sodinės sieros. Kalbant apie dirvos rūgštingumą – aptingusių šeimininkų pievelėse su piktžolėmis turi kovoti pati žolė. Kiaulpienės dievina dirvą, kurios pH siekia 7.5, o žolei reikalingas pH – maždaug 6.5. Taigi jei jūsų dirva bus itin rūgšti, jūsų pieva niekada nelaimės konkurencinės kovos su kiaulpienėmis.

Pasirinkimas tarp organinių ir „cheminių“ trąšų lengvas – tik organika. Kai kam gali pasirodyti, kad žolė – ne bulvės ir nesvarbu, kuo ją tręšti, taigi šiuo atveju būtų galima sutaupyti. Tačiau problema ta, kad daugumos sintetinių trąšų sudėtyje yra druskų, kurios su laiku nuskurdina dirvą, todėl ją reikia vis tręšti ir trešti. Maža to, sintetinėse trąšose gali būti medžiagų, naikinančių dirvos mikroorganizmus – tuos pačius, kurie veikia simbiotiškai su augalais ir stiprina jūsų žolę.